93% māju, kuras mēs uzbūvējām, tika pielāgotas atbilstoši klientu vēlmēm. Izpētiet iespējas →

7 patarimai kaip teisingai apšiltinti ir šildyti medinį namą

Perskaičius tai užtruks: 6 minučių

medinis namas

Nors mediena savaime pripažįstama kaip puikią šilumos ir garso izoliaciją užtikrinanti medžiaga, ne paslaptis, kad geras medinio namo apšiltinimas reikalauja ypatingo smulkmeniškumo. Taip yra todėl, kad iš atskirų dalių statomas medinis namas, priešingai nei mūrinis, nėra pagamintas iš vientisos medžiagos, kuri savaime užtikrina sandarumą. Svarbu paminėti ir tai, kad medinio namo šilumos izoliacija priklauso ne tik nuo apšiltintų sienų – remiantis bendrais skaičiavimais, net 25% šilumos nuostolių tenka langams ir durims, o 1015% luboms. Todėl, prieš imantis jau pastatyto namo šiltinimo darbų, rekomenduojame išsiaiškinti silpniausias namo vietas šilumos izoliacijos atžvilgiu, o statant naują medinį namą – atsižvelgti į patarimus, padėsiančius užtikrinti aukščiausio lygio šilumos izoliaciją jūsų mediniame vasarnamyje.

#1 Teisingas medienos pasirinkimas

Lygiai taip pat kaip ir techninėms namo konstrukcijos savybėms, medienos rūšies pasirinkimas turi įtakos ir namo šilumos izoliacijai. Tik statyboms pasirinkę kokybišką, aukščiausios rūšies medieną rąstiniuose namuose galėsite užtikrinti puikų mikroklimatą – vasarą patalpoje bus komfortiškai vėsu, o žiemą – šilta. Mūsų krašte bene dažniausiai rąstinių pastatų statybose naudojama mediena – spygliuočių mediena: pušys, eglės, kedrai ar kedrinės pušys, maumedžiai. Nesunku suprasti, jog, visų pirma, toks dažnas šių medienos rūšių pasirinkimas yra susijęs su šių rūšių medžių gausa mūsų krašte. Žinoma, medienos pasirinkimą lemia ir kitos specifinės medienos savybės. Pavyzdžiui, eglės medieną lyginant su pušimi, ši pasižymi gerokai didesniu atsparumu temperatūrų skirtumams, todėl eglė ypač dažnai pasirenkama pastato konstrukcijų gamybai. Tačiau, vertinant pušies medieną, būtina pabrėžti, kad ji gerokai daugiau kvėpuoja, todėl pasižymi geresniu oro ir drėgmės pralaidumu, o specifinis jos tankis užtikrina geresnes mechanines pastato savybes. Vertinant esminį aspektą – šilumos izoliaciją, iš eglės pagaminto namo izoliacija bus bent 10% geresnė nei namo, pagaminto iš pušies, tačiau toks pats namas, pagamintas iš maumedžio, bus net 25-30% šaltesnis. Šias minėtas medienos rūšis izoliacinėmis savybėmis gerokai lenkia raudonojo kanadietiško ir Sibiro kedro mediena, kuri, dėka savo unikalios struktūros, ne tik ypač gerai sulaiko šilumą, bet ir pasižymi kaip ypač gerai valanti orą ir jame esančius mikrobus. Kedro medienai taip pat būdingas labai mažas suspaudimo koeficientas, todėl ji praktiškai nepasiduoda išilginiam ir skersiniam sukimuisi ar suaižėjimui (trūkimams). Dėl mažo tankio ir didelio oro kiekio medienos struktūroje, kedras pasižymi pačiais mažiausiais šilumos nuostoliais lyginant su kitomis medienos rūšimis. Didelis privalumas, jei rinkdamiesi medieną statyboms galite atsižvelgti ne tik į medienos rūšį, bet ir į tai, kur medžiai augo, kokiu metų laiku buvo nukirsti. Pavyzdžiui, nuo to, kokiame miške – mišriame, tankiame, o gal pamiškėje ant kalnelio, pelkyne ar žemumoje – augo spygliuočiai gali ženkliai skirtis jų tankis bei sakuotumas, o tai yra gana svarbu pastato tvirtumui ir ilgaamžiškumui. Ne retai planuojantys statyti medinį namą susiduria ir su klausimu, kokiu metų laiku kirsti rąstai tinkamesni mediniam namui. Vertėtų žinoti, kad žiemos kirtimo medis bus gerokai sausesnis, todėl, džiūstant jau surinktai konstrukcijai, greičiausiai išvengsite didesnių deformacijų, didelių įtrūkimų, o grybiniai ar medžio graužikų pažeidimai taps mažiau tikėtini.

#2 Teisinga medinio namo orientacija

Nors iš pirmo žvilgsnio ne visada akivaizdus, tačiau patvirtintas faktas, jog energetiniam namo efektyvumui turi įtakos ir tai, kokioje vietoje jis stovi: ant kalno, dauboje ar lygioje vietoje. Pavyzdžiui, projektuojant namą ant kalvos ar lygioje, atviroje vietoje, jis neturės užuovėjos, todėl, siekiant išlaikyti šilumą, jam bus reikalinga ypač gera šilumos izoliacija ir profesionalus apšiltinimas. Dar vienas svarbus architektūrinis sprendimas šilumos atžvilgiu – tinkamai parinkta pastato padėtis. Reikėtų stengtis, kad kuo daugiau namo langų būtų pietinėje pusėje, tokiu būdu išnaudojant saulės skleidžiamą šilumą. Tiesa, kad dėl šio sprendimo vasarą sodo name temperatūra nebūtų per aukšta, šalia namo langų galima pasodinti vijoklinio tipo augalų, kurie vasaros metu langus apsaugos nuo tiesioginės saulės šilumos, tačiau pastarieji galės lengvai prasiskverbti augalams nunykus žiemą. Taip pat patariama planuoti ir patalpų išdėstymą – pietinėje pusėje reikėtų numatyti gyvenamąsias, dažniausiai naudojamas patalpas.

#3 Kokybiška rąstinio namo izoliacija

Vertinant tai, kad medinis vasarnamis dažnu atveju naudojamas tik šiltuoju sezonu, sandari medienos konstrukcija dėl specifinių, medienai būdingų savybių jau savaime užtikrina gana gerą šilumos izoliaciją, taip sumažinant patį namo šiltinimo poreikį. Vis dėlto rąstinį namą nusprendus šiltinti, visų pirma, visus šiltinimo darbus rekomenduojama atlikti iš išorės, nes namo šiltinimas iš vidaus nėra ypač praktiškas. Norint gerai apšiltinti vidines, jau pastatyto namo sienas, labai dažnai tenka ardyti grindis, o, jei darbas atliekamas ne itin kokybiškai, šiltinimo metu atsiranda puiki terpė veistis graužikams ar pelėsiui. Namą šiltinant tokiu būdu, mažėja ir jo sienų temperatūrinė apkrova – sienos temperatūra išlieka stabili visais metų laikais. Norint išsaugoti unikalią rąstinio namo išvaizdą, izoliacijos darbai gali būti atliekami ir iš vidaus, tačiau šiuo atveju rekomenduojama naudoti tik ekologiškas medžiagas, nes tik tokiu būdu pavyks išlaikyti sveiką mikroklimatą. Renkantis medžiagas namo šiltinimui ypač svarbu atkreipti dėmesį į šilumos laidumo koeficientą – kuo mažesnis koeficientas, tuo mažiau šiltinimo medžiagų reikės, o laidumas ilgainiui atsilieps ir šildymo kaštams. Svarbu ir tai, kad šiltinimui naudojama medžiaga būtų laidi garams – ,,kvėpuotų“, jos neperpūstų vėjas, medžiagoje nesikauptų drėgmė, taip pat ji pasižymėtų atsparumu mikroorganizmų veisimuisi. Svarbu nepamiršti, jog prieš pradedant bet kokius izoliacijos darbus reikėtų įvertinti, kad pastatytas namas sės bent keletą metų. Tinkamai neapskaičiavus šio proceso, izoliacijai ir šiltinimui naudojamos medžiagos gali būti sugadintos, o darbus gali tekti atlikti iš naujo.

#4 Tinkama grindų izoliacija

Šaltas grindis galime įvardinti kaip vieną dažniausių mediniuose namuose pasitaikančių problemų, kurią retai išsprendžia ant grindų tiesiami kilimai. Visų pirma, šiltinant grindis reikėtų užtikrinti, kad proceso metu nesusidarytų „šalčio tiltelių“. Pavyzdžiui, šiltinimui naudojant poliuretaną, ypač svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad šiltinimo sluoksnis į sienas remtųsi ant jų užkildamas bent 10-15 cm. Verta žinoti, kad norint užtikrinti aukšto lygio grindų izoliaciją, poliuretanas – ypač tinkama medžiaga šiltinimui. Ši medžiaga yra vienalytė, todėl jos nereikia papildomai sandarinti, be to ji puikiai sukimba su šiltinamu sluoksniu, todėl dažniausiai leidžia pasiekti gerokai didesnę šilumos izoliaciją nei šiltinant kitomis medžiagomis.

#5 Kontroliuojamas drėgmės lygis

Ne paslaptis, jog prasidėjus šildymo sezonui santykinė oro drėgmė patalpose dažniausiai nukrenta iki 20-30%, kai komfortiška aplinkos drėgmė siekia net 50-60 %. Palaikyti reikiamą aplinkos drėgmę ypač svarbu tam, kad jaustumėtės komfortabiliai, todėl orui sausėjant dažniausiai naudojami drėkintuvai. Vis dėlto statant medinį namą vertėtų žinoti, kad patalpos drėgmei įtakos turi ir pats namo šiltinimo procesas. Pavyzdžiui, žiemą pridėjus ranką prie gerai iš vidaus apšiltintos sienos, jaučiamas žymus temperatūrų pokytis, o tai reiškia, jog šaltesnės sienos sąlytis su pašildytu ir drėkinamu oru verčia šią drėgmę kondensuotis, tokiu būdu sukeliant neigiamus padarinius sienoms ir skatinant pelėsio formavimąsi. Rąstiniame, iš išorės apšiltintame name šis procesas dėl didelės rąsto šiluminės talpos vyksta gerokai lėčiau – rąsto vidinė pusė palaiko gana artimą patalpai temperatūrą, o tai sumažina staigią drėgmės kondensacijos galimybę. Rąstinių namų statytojai tikina, kad iš vidaus nešiltintas medinis namas taip pat natūraliai ventiliuojasi per sienas bei savaime labiau reguliuoja drėgmę patalpose, todėl tai reikėtų įvertinti prieš saugant namo išorę ir šiltinant jį iš vidaus. Dėl skirtumų ląstelių sandūroje namo statybai pasirinkta mediena taip pat turi įtakos patalpų drėgmei – eglė gerokai mažiau absorbuoja drėgmę nei pušis, kurios ląstelių sandūra yra gerokai atviresnė, taip užtikrinant geresnį oro ir drėgmės pralaidumą.

#6 Užtikrinkite visapusišką sandarumą

Net ir didelės investicijos į namo sienų šiltinimą ar efektyvias šildymo sistemas taps bevertės, jei neužtikrinsite visapusiško namo sandarumo. Vertėtų žinoti, kad langams ir durims tenka net 25%, o kartais net ir 30% šilumos nuostolių, todėl, investuodami į medinio namo sienų apšiltinimą, nenumokite ranka į langų ir durų bei lubų sandarumą. Bene populiariausias ir aukštą šilumos izoliaciją garantuojantis variantas – plastikiniai langai ir sandarios durys. Tačiau, norėdami išlaikyti medinio namo autentiką ir stilių, šilumos izoliaciją galite padidinti ir kitais būdais. Tokiu atveju galėtų būti svarstytinas stiklo pakeitimo į storesnį variantas, o dažnai, prasta izoliacija pasižymintiems medinių namų langams pritaikomos ir langinės. Dar vienas galimas būdas, siekiant užtikrinti aukščiausio lygio durų ir langų izoliaciją – vietas, kuriose stiklas tvirtinasi prie lango rėmo, ištepti specialiu glaistu ar hermetiku, esant poreikiui taip pat galima pakeisti stiklo rėminimo juostelę. Kol lauke temperatūra nėra žemiau nulio, per visa rėmų perimetrą taip pat galima klijuoti specialią šiltinimo juostą. Plika akimi matomus plyšius langų rėmuose galime užkamšyti naudojant vatą, paralono atraižas ar kitą apšildančią medžiagą. Ypatingą dėmesį atkreipti reikėtų ne tik į lauko, bet ir visas duris, kurios veda į šaltas patalpas ar prieškambarį. Čia pagrindine apšiltinimo priemone galėtų būti plyšių tarp durų rėmų užkamšymas. Kalbant apie medinio namo stogą, dėmesį rekomenduojame sutelkti ne į stogo, o pačių lubų perdangų apšiltinimą. Šiltam orui kylant į viršų ypač svarbu, kad lubos būtų sandarios ir jose nebūtų net menkiausių plyšių, per kuriuos šiluma galėtų patekti į lauką.

# 7 Pasirinkite jūsų namui tinkamiausią šildymo sistemą

Nors visi mediniai namai pasižymi daugeliu bendrų savybių, nėra vieno, geriausio šildymo būdo, kuris būtų tinkamiausias visų tipų mediniams namams. Šildymo pasirinkimą gali lemti daugelis faktorių, tokių kaip namo konstrukcijos tipas, izoliacija, galiausiai tai, kiek būnate mediniame name ne vasaros laikotarpiu. Pavyzdžiui, jei neplanuojate vasarnamiu naudotis kiaurus metus, neverta investuoti į pilną vandens šildymo sistemą, kurios atveju, norint išvengti vandens užšalimo radiatoriuose, visą žiemą privalėsite palaikyti maždaug 6-8 ° C temperatūrą.
Jei ketinate vasarnamyje apsistoti tik periodiškai, verta rinktis tokią šildymo sistemą, kuri nereikalauja didelių investicijų, tačiau užtikrina minimalius šildymo poreikius. Tokiu pavyzdžiu galėtų būti elektrinis šildytuvas. Vidutinėmis žiemos sąlygomis apšiltinto namo šildymui turėtų pakakti 70–80 W / m² galios prietaisų. Tam, kad užtikrintumėte aukščiausio lygio elektrinio šildymo efektyvumą, šildytuvuose galite naudoti termostatus, leidžiančius automatiškai valdyti temperatūrą. Priklausomai nuo jutiklių užfiksuotos temperatūros, šildymas įsijungs arba išsijungs automatiškai. Tai skatina taupyti sąnaudas ir efektyvinti sistemą. Dar vienas, bene dažniausiai pasirenkamas šildymo variantas – židinys, kuris užtikrina efektyvų pastato sušildymą ir gali būti tik naudojamas pagal poreikį. Jei papildomai užtikrinsite šilumos paskirstymo sistemą visuose kambariuose – visa namą apšildysite gana greitai ir nebrangiai. Didžiausias minusas, kad, baigus kūrenti židinį patalpos gana greitai atvėsta, todėl, pasirinkus šį šildymo variantą, aukščiausio lygio pastato izoliacija – būtina.

ritināt uz augšu

Pieprasījuma veidlapa

Ievadiet savus jautājumus. Mēs drīz atbildēsim.

×

Mūsu darba laiks ir beidzies

Kontaktinformācija Lūdzu, ievadiet savu tālruņa numuru un izvēlieties ērtu laiku konsultācijām.
Vairāk nekā 90% mūsu klientu īsteno projektus ar modifikācijām vai pēc pieprasījuma. Lūdzu, sniedziet īsu informāciju par to, par ko vēlaties runāt.
Piekrišana vispārīgajai datu aizsardzības regulai (VDAR) Mums ir nepieciešama jūsu piekrišana, jo to pieprasa Eiropas Savienības tiesību akti. Bez tās mēs nevarēsim ar jums sazināties.
×

Pateikti užklausą

Projekta apraksts Lūdzu, aprakstiet projektu. Jūs varat pievienot zīmējumu vai fotoattēlu.
Piekrišana vispārīgajai datu aizsardzības regulai (VDAR) Mums ir nepieciešama jūsu piekrišana, jo to pieprasa Eiropas Savienības tiesību akti. Bez tās mēs nevarēsim ar jums sazināties.
×

×